vartvietė

var̃tvietė sf. (1) 1. Jn(Kv) vartų vieta: Atejau į tas var̃tvietes, atsižinau Jdr. 2. Šv tvoros vieta, kurią prireikus galima užkaišyti ar atkaišyti: Var̃tvietė užkišta su kaiščiais Grg. Pasiimk virbą i bėk po pirmu, atsikaišyk var̃tvietę ir užstok [gyvulius], o mes atvarysam End. 3. prk. kokia nors spraga, tarpas: Uždarykis tą savo var̃tvietę (kelnių prarėžą), koks esi! End.